Minimalizmo stilius interjere

Stiliaus istorija

Minimalistinis stilius pradeda ryškėti kartu su 1920 – ųjų konstruktyvizmu  ir funkcionalizmu. Prieš atsirandant šiai krypčiai, interjerams buvo būdinga stilistinė pilnatvė. Didelę įtaką keičiant visuomenės požiūrį, kaip projektuoti privatų interjerą, turėjo modernių namų, plokščiais stogais ir juostiniu stiklinimu atsiradimas, laisvo planavimo tendencijos, tokiu būdu buvo pradėta kurti nauja kambarių apdailos koncepcija – minimalaus plastiškumo ir dekoratyvių baldų minimalus panaudojimas.

Patalpų erdvės organizavimo savitumas 

Minimalizmui būdingas formų ir architektūrinių tūrių paprastumas, sprendinių aiškumas erdvės kompozicijoje, linijos švarumas ir atvirumas. Pagrindiniais estetiniais akcentais tampa natūralios erdvės savybės – apšvietimas, erdvumas, aukštis. Iš karto verta pažymėti, kad minimalizmas negali būti vieninteliu interjero stiliaus apipavidalinimu, kai jis pasirenkamas, tuomet užduodamas ir paties gyvenimo būdo tonas būste. Minimalizmą lydi ypatingai mažas asmeninių ir papildomų buities daiktų kiekis. Kambariai turi būti maksimaliai erdvūs ir tušti, laisvi nuo dekoravimo ir perteklinio daiktų saugojimo. Didžioji buto ploto dalis skiriama svetainei (kuri dažnai būna valgomuoju, kabinetu ir biblioteka), turinčiai maksimalų ryšį ir su kitomis patalpomis. Tokiu būdu ir buto plane atsispindi minimalizmo idėja – mažas kambarių kiekis ir funkcionalus zonavimas,  dėka lakoniškų baldų grupių ir stiklinių  pertvarų, širmų ir kitų baldinių konstrukcijų. Vis gi natūralus patalpų dalinimas nepažeidžiamas: svetainės, virtuvės, miegamojo, drabužinės, skalbyklos patalpos yra atskiros.

Spalvų gama

Minimalizmui būdingos balta ir pilka spalvos – pačios papraščiausios, suprantamos ir švarios. Sienos ir lubos dažomos paprastai, būtent baltai. Grindys gali būti tamsios arba šviesios – artimos pilkam ar juodam tonui. Gali būti pasirenkamas tradicinis parketas, kaip ir labiau atsparios liejamos grindys ar net lakoniškos kiliminės dangos. Medžiagų kokybė ir formos švarumas ypatingai aiškiai matomas dėka paprasto apdirbimo ir lakoniško spalvinio sprendimo. Minimalizmui būdingi matinių ir blizgių paviršių deriniai – tinkuotos sienos ir lakuotas parketas, natūralūs grubūs audiniai ir stikliniai paviršiai.

Apšvietimo sprendimai

Pagrindinis minimalizmo bruožas yra maksimalus apšvietimas, tačiau šviesa turi būti natūrali, o ne dirbtinė. Siekiant šio efekto, kambariai projektuojami kaip įmanoma atviresni, praėjimai platūs, durys – su stiklo intarpais. Visur, kur tai leistina, sienose projektuojami vidiniai langai ir perdangos su matiniu ar skaidriu stiklu. Anga virš durų – viršulangis, esanti aukštai prie pat lubų, paprastai niekuo neuždengiama, dideli vidiniai langai, vedantys į miegamuosius arba kitas patalpas, gali būti uždengiami tankiomis arba permatomomis užuolaidomis. Taip pat gali atsirasti didelių gabaritų veidrodžiai.

Skiriamieji baldų ir medžiagų bruožai

Baldai minimalistiniame interjere naudojami visiškai paprasti ir funkcionalūs, tačiau nepraradę linijų elegancijos. Subtilios detalės dera su masyviais objektais. Pavyzdžiui, šiems interjerams labai būdingi 20-ajame dešimtmetyje sukurti baldai su atvira lenktų metalinių vamzdelių konstrukcija ir juodais apmušalais.